į pradžią turinys susisiekite  
 lt  |  en 






















Mokiniai » Kelionės
Kelionė į Varšuvos Koperniko mokslo centrą (2017-2018 m.m.)

Niūraus rudens saulėtą penktadienį, spalio 20 dieną, keliavome  Lenkijos sostinę Varšuvą.  Pėsčiomis keliavome  po Varšuvos senamiestį, matėme Karalių pilį, Pilies aikštę su karaliaus Žygimanto III-ojo Vazos kolona, šv.Jono krikštytojo katedrą, kurioje palaidoti paskutinieji Mozūrijos kunigaikščiai, Senąją turgaus aikštę su miesto simboliu Undinėlės skulptūra. Gidė išsamiai papasakojo  apie gynybinius senamiesčio įtvirtinimus, pasivaikščiojome Barbakano siena, sužavėjo paminklas mažajam Varšuvos gynėjui ir sukilėlių vadui J.Kilinskiui.   Pasivaikščiojame  Karališkuoju  traktu, viena pagrindinių senojo miesto gatvių, kuria einant atsiverė vaizdai į Prezidentūrą, Universitetą, Mokslų Akademiją. Šv.Kryžiaus bažnyčia, kurioje palaidota žymaus lenkų kompozitoriaus Frederiko Šopeno širdis. Aplankėme Varšuvos universiteto biblioteką, jos sodą. Varšuvos senamiestis pakerėjo F.Šopeno melodijas grojančiais suoliukais, paminklais istoriams veikėjams: A.Mickevičiui, S.A.Poniatovskiui, J.Pilsudskiui, net Armijai Krajovai. Po pietų aplankėme vieną moderniausių Europoje technologijų muziejų "Koperniko mokslo centrą, kur interaktyviu  susipažinome su mus supančiais reiškiniais  patys, liesdami, klausydamiesi, matydami.... Sužinojome, kokia mūsų  reakcija, rankų jėga, pažinome  šviesos ypatybes, patyrėme įvairias optines iliuzijas. Civilizacijos ištakų ekspozicijoje  pastatėme tiltą pagal Leonardo da Vinči projektą, tapome archeologais, kasinėjimams naudojančiais robotus. Buvo verta  atsidurti kambaryje, kuris yra žemės drebėjimo zonoje, tapti skęstančio laivo kapitonu, arba pakilti virš žemės ant skraidančio kilimo... Popietė Koperniko mokslo centre neprailgo. Vėlai vakare, įsigiję lauktuvių grįžome namo. 
 

 

Išvyka į Tyrėjų nakties renginius Kaune (2016-2017 m.m.)
 

   Tyrėjų nakties renginiuose Kaune buvome svetingai sutikti VDU Gamtos ir informatikos fakultete. Dalyvavome laboratoriniame darbe ,,Sumodeliuok ir sužinok oro taršą savo rajone“ ir galėjome nustatyti azoto oksidų kiekį savo namų teritorijoje. Darbą pravedė mūsų kraštietis mokslininkas Audrius su  doktorantėmis, o renginį moderavo dr. Asta. Sėkmė mus lydėjo kai mokslininkai iš neurobiologijos laboratorijos  nesulaukę užsiregistravusios grupės, netikėtai pakvietė mus įdomiems kūno varžos, magnetinio lauko matavimo ir kitiems  tyrimams. Patyrėme daug gerų emocijų, klausėmės įdomaus pasakojimo.

   Popietę ir pavakarę praleidome VDU Botanikos sode, kur mokslininkės botanikės Gertrūda, Jolanta ir Raminta mikroskopu demonstravo įdomius preparatus, buvo galima ir patiems juos pasigaminti, vėliau susipažinome su gausybe augalų eterinių kvapų,  pasigaminome įvairių spalvų druskų su norimų augalų kvapais.

   Egzotinių drugelių oranžerijoje stebėjime įvairių vystymosi stadijų drugius, pamatėme jų sparnų ir skraidymo grožį, maistą ir aparatus, drėkinančius orą. Klausėmės nuoširdaus mokslininkės Editos pasakojimo. Vėliau susipažinome su  botanikos sodo lauko augalų ekspozicijomis, rudens gėlėmis, vaikščiojome nuostabia spalvų gama pasipuošusiais sodo takeliais.

Smagiai ir įdomiai praleidome šią dieną Kaune.

 

 

 

 

 

 

 


 

Neišsemiama kultūrinė pažintis (2016-2017 m.m.)

 

   Spalio 11 d. Kybartų Kristijono Donelaičio  gimnazijos 45 mokiniai ir trys mokytojos turėjo galimybę apsilankyti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmuose ir Atviro rato spektaklyje „ Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“. Nacionaliniame muziejuje mokiniai turėjo progą  pamatyti įvairių amžių radinius: seniausią ratą Lietuvoje, išlikusias skrybėles, krėslus, kuriuose sėdėdami svečius priiminėdavo Lietuvos valdovai, netgi tuometinius kanalizacijos medinius latakus, stebuklingu būdu išsaugotus per keletą šimtų metų.  Pateiktuose  maketuose ekskursijos dalyviai galėjo pamatyti,  kaip keitėsi rūmų dydis, architektūriniai stiliai. Ekskursantus vedžiojusi vadovė  mokinius stengėsi sudominti valdovų rūmų istorija, legendomis (jai pavyko, nes visi jautėme, kaip ji mėgsta savo darbą). Nors muziejus dar labai jaunas ( atidarytas vos prieš trejus metus), tačiau turi ką parodyti lankytojams. 

 

Sostas valdovo pokylių salėje

 

Sostas, kuriame buvo įrengtas seifas

 

Bendras menės vaizdas

 

   Tačiau gal net svarbesnis kelionės tikslas Vilniuje buvo pamatyti Atviro rato spektaklį „Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“. Spektaklyje  nepriekaištinga aktorių kūno kalba sugebėta atkreipti ir įtraukti žiūrovą į visą pasirodymo vyksmą. Gimimas, tėvai, vaikystė, paauglystė, mokykla, draugai, meilė, šeima, skyrybos, nuosmukis, sargavimas zoologijos sode, kur ir įvyksta susitikimas su Gulbe bei jos nužudymas - štai ką spektaklis vaizduoja, aprėpia visą žmogaus gyvenimą, priverčia  žiūrovą gerai susimąstyti ir  kelti  žmogaus gimimo, būties ir mirties bei kitus  moralinius klausimus. Kitaip tariant, buvo vaizduojama  paprasto žmogaus nepaprasta, žiaurumo pilna  gyvenimo istorija. Aktoriai savo vaidyba puikiai perteikė žiūrovams jausmus,  privertusius  viduje patirti įvairias emocijas, tokias kaip liūdesys, vidinis skausmas, nusivylimas. Nors ir buvo nemažai negatyvumo, šypseną kėlė ekrane rodomi komentarai, galbūt iš „facebook‘o“ arba kitų internetinių svetainių, kurie parodė mūsų lietiuvių „kasdieninę“ kalbėseną su įvairiausiom klaidom bei keiksmažodžiais, be kurių, deja, jau nebeapsieiname. Taigi, vis dėlto, kaip teigė lietuvių k. mokytoja Nijolė Černauskienė,  iš pradžių sunku „suvirškinti“,  ką mums norėjo aktoriai pasakyti, atsakymas atėjo  ne iš karto, o po ilgų, gilių pamąstymų. Aš pati norėčiau pabaigoje pridurti, kad apsilankymas teatre buvo nuostabi patirtis ir ateityje, manau,  dar ne kartą  jame apsilankysiu.


 
INTEGRUOTA MATEMATIKOS-FIZIKOS PAMOKA VILNIUJE (2016-2017 m.m.)
 

   

 

   Šių metų rugsėjo 15 dieną trečių klasių mokiniai su mokytojomis A.Spangevičiene ir A.Žakiene vykome į Vilnių. Ten aplankėme vieną didžiausių ir moderniausių Vilniaus universiteto fakultetų - matematikos ir informatikos fakultetą. Turėjome galimybę susitikti su mūsų gimnazijos buvusiu mokiniu, dabartiniu informatiku, mokslų daktaru, programų sistemų katedros vedėju Romu Baronu. Išklausėme prodekano dr. Mindaugo Skujaus paskaitą apie vektorius ir  sužinojome šių metų perspektyvias profesijas. Taip pat aplankėme fakulteto muziejų - pasisėmėme istorinių žinių, apžiūrėjome paveikslus bei vertingus eksponatus. 

 

 

 

 

 

   Kita smagi patirtis - tai dalyvavimas didžiausiame mokslo populiarinimo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2016“. Būdami šio festivalio dalimi nukeliavome į Lietuvos technologijų ir inovacijų centrą. Pamatėme garsųjį 3D spausdintuvą.

 

 

   Ne paslaptis, jog Lietuva garsėja greitai besiplėtojančia lazerių pramone, tad ir mes pamatėme ir išgirdome lazerių gamybos proceso eigą. Mūsų apsilankymo pabaigoje buvome maloniai nustebinti lazerių šou. 

 

 

 

 

 

 

   Kelionę užbaigėme apsilankymu Vilniaus miesto senamiestyje. Ten aplankėme pinigų muziejų, Užupio respubliką, pasivaikščiojome Bernardinų sode, Gedimino prospekte, Pilies gatve. Pasigrožėjome Gedimino pilimi, Trijų Kryžių kalnu, Vilniaus Katedra.

   Kelionė namo neprailgo - aptarėme savo įspūdžius, pasidalinome ateities planais. Labai malonu, jog mokiniai grįžo motyvuoti kibti į mokslus ir ,,statyti“ savo ateitį. Nuoširdžiai dėkojame mokyklai už šią kelionę, o ypatingai mokytojoms A. Spangevičienei ir A. Žakienei už malonią palydą ir suteiktą galimybę plėsti mūsų akiratį mokslo aspektu.


 Ekskursija į Vilnių (2015-2016 m.m.)

 

   Ketvirtadienį, birželio 2 dieną, Ic klasės mokiniai kartu su mokytojomis R. Byliene, J. Janulaityte ir A. Žakiene vyko į ekskursiją Vilniuje. Kelionės metu mes turėjome galimybę apsilankyti Europos parke, Fizinių ir technologijos mokslų centre veikiančioje CERN parodoje ir pasivaikščioti sostinės senamiesčiu.

   Pirmoji mūsų maršruto stotelė buvo Europos parkas. Aplankius jį nekyla klausimų, kodėl šis parkas yra įtrauktas į įdomiausių meno vietų pasaulyje 50-tuką. Viename didžiausių muziejų po atviru dangumi pamatėme unikalių meno kūrinių: į Gineso rekordų knygą įtrauktą televizorių labirintą ir Europos parko pažibą – krėslą, moterį, žvelgiančią į mėnulį. Smagu, kad radome Gintaro Karoso dailės kūrinį, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.

   Pabuvoję Europos parke, keliavome į Vilniaus centrą – senamiestį. Čia turėjome laisvo laiko aplankyti Gedimino pilį, Vilniaus katedrą, Pinigų muziejų, pasivaikščioti Pilies gatve, atsigaivinti senamiesčio kavinėse arba tiesiog pasimėgauti puikiu vasarišku oru Bernardinų sode.

   Kelionę užbaigėme apsilankymu Vilniaus universiteto organizuojamoje CERN parodoje. Čia mums papasakojo apie Visatos atsiradimą, naujausius mokslinius atradimus fizikos ir chemijos srityse, mažiausias daleles, iš kurių sudaryti ir mes. Parodos metu galėjome naudotis interaktyviomis instaliacijomis, filmukais ir kompiuteriniais žaidimais, kurie padėjo pasijusti tikrais fizikais.

   Namo parsivežėme daug gerų emocijų, įspūdžių, todėl galime drąsiai sakyti, kad vasaros atostogas pradėjome turiningai.

 

 

 

 

 

 

 


 

„Muziejų naktis“ (2015-2016 m.m.)
 

   Šeštadienį, gegužės 21 dieną, stropiausi gimnazijos mokiniai keliavo į ekskursiją Kaune. Būtent šią dieną vyko „Muziejų naktis“. Tai renginys, kurio metu galima aplankyti muziejus nemokamai. Tuo pat metu vyko ir „Gatvės muzikos diena“, todėl visame Kaune skambėjo gražiausia muzika, šurmuliavo žmonės.

   Atvykę į Laisvės alėją mokiniai turėjo patys nuspręsti, kokius muziejus jie nori aplankyti, o vėliau savarankiškai juos susirasti. Pasirinkimas buvo itin platus: nuo Vytauto Didžiojo karo muziejaus iki Senosios Kauno prezidentūros.

   Muziejuose mokiniai galėjo ne tik grožėtis eksponatais, bet ir sulaukti įvairiausių užduočių. Įvykdę jiems skirtą užduotį, mokiniai gaudavo simbolinį lipduką.

   Taip iki aštuntos valandos vakaro mokiniai aplankė visus norimus muziejus. Tada pajudėjome link pačio garsiausio ir visiems žinomo muziejaus Kaune – IX forto.

    Tą vakarą IX fortas buvo ypatingas. Jame vaidino aktoriai, kurie perteikė visą forto ir čia buvusių žmonių istoriją. Jie pasakojo savo išgyvenimus, liūdnus likimus. Tarp mūrinių tunelio sienų skambėjo liūdna klarneto melodija, o ją atliekantis pareigūnas nulydėjo visus savo žvilgsniu sulaukęs vos kelių centų išmaldos.

   Išėję iš forto, mokiniai skubėjo įsiamžinti prie įspūdingo A.V.Ambraziūno skulptūrinio monumento. Drąsiausi netgi įkopė į patį jo viršų.

   Palydėję besileidžiančią saulę, baigėme savo kelionę. Vykdami namo vieni su kitais pasidalinome savo patirtais įspūdžiais, geromis emocijomis.

 

 

 


 

Edukacinė staigmena Ožkabaliuose (2015-2016 m.m.)
 

   Iki švenčių likus vos keletui dienų mūsų IId klasė panoro kažko netradicinio ir apsilankė Ožkabaliuose - Jono Basanavičiaus tėviškėje, kur vyko gilių kavos gėrimo pristatymas. Pasirodo, muziejininkės pačios renka giles ir paruošia jų  gėrimą kaip kavos pakaitalą. Ir ne tik gilių. Degustavome dar gilių ir saulėgrąžų, cikorijos, ir netgi ... cukrinių runkelių gėrimą kaip kavos pakaitalą. Daugelis mūsų pirmą kartą skanavo obuolių sūrio, todėl irgi buvo savotiškas įspūdis. 
   Norime paraginti ir kitus nuvykti į Ožkabalius. 

 

 


Dalykų integracija – naujų potyrių ir žinių kraitė (2015-2016 m.m.)
 

   Vyresnėse klasėse vis labiau suprantame, kokia svarbi yra dalykų integracija. Be abejo, didelės reikšmės turi ir metodas, kuriuo stengiamasi perteikti susistemintas žinias. Vienas iš tokių metodų – integruota edukacinė išvyka. Šį kartą vykome į Žuvinto rezervatą ir Vinco Mykolaičio-Putino, kaip privalomo lietuvių kalbos ir literatūros VBE autoriaus, tėviškę Pilotiškėse.

   Žuvinto gamtinis rezervatas yra pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 m. tuometinio VDU profesoriaus Tado Ivanausko. Apie Žuvintą galite plačiau pasiskaityti www.zuvintas.lt, o apie mūsų įspūdžius vis dėlto reikėtų keleto sakinių. Žuvinto biosferos rezervato administraciniame pastate mus lydėjusi gidė pateikė labai daug naudingos informacijos apie saugomus žvėris, paukščius, išskirtinę florą. Jau pastato fojė galima buvo išgirsti iki šiol dar negirdėtų (ir nematytų) paukščių čiulbesio, sužinoti apie atskirų paukščių veisles, jų gyvenimo įpročius. Mažoje kino salėje žiūrėjome trumpą filmą apie visą Žuvinto rezervatą, antrame aukšte gėrėjomės muziejaus ekspozicija. Tačiau didžiausią įspūdį paliko  apsilankymas stebėjimo bokštelyje, kur pro tolimačius apžvelgėme dar neišskridusių želmeninių žąsų, gulbių, ančių bei kormoranų būrelius. Žinoma, pats gražiausias reginys ir garsai Žuvinte pasitinka pavasarį, tačiau savitai gražios buvo ir rudens akimirkos šiame ypatingame Lietuvos kampelyje. Konkrečiai galėjome vizualiai įsitikinti, kaip atskirti žemapelkę nuo aukštapelkės, juo labiau, kad kai kuriuose literatūros kūriniuose minimos pelkės. Gaila, žinoma, kad ekspozicijai atnaujinti trūksta finansavimo, kaip, beje, ir mediniams liepteliams rekonstruoti ežero pakrantėje.

   Be abejo, neseniai baigusiems analizuoti „Altorių šešėly“ mums labai rūpėjo gyvai pamatyti romane minimą Aušrakalnį. Sustojome rašytojo V. Mykolaičio-Putino gimtinės kieme, kur mus pasitiko...  Mykolaitis. Taip, tik, žinoma, rašytojo sūnėnas, savo dėdę Kaune sergantį lankęs, pažinojęs kiek galima artimiau, nors rašytojas nelabai dalijosi savo dvasiniu pasauliu ir su artimaisiais. Didelį įspūdį dviejuose kambariuose įkurtame muziejuje paliko aštuntos klasės mokinio Vincuko pieštuku nupieštas Lietuvos kunigaikščio Gedimino portretas, mergaitės tuoj susibūrė prie albumo, tikėdamos atrasiančios dar nematytų nuotraukų, na, o vaikinams buvo įdomu paklausinėti apie tuometinio jauno poeto-klieriko paneles. Sūnėnas Juozas patvirtino, kad iš tikrųjų Putino gyvenime buvo mergina, vardu Liucija.

Kai eisim į Aušrakalnį, aš būsiu Liucija, o tu mano Vasaris,– pasakė Aida Gabrieliui.

Na, iš tikrųjų, mus pasitiko įspūdingas nedidelis kalnelis, kur įvyko vakaro skaitiniai. Gabrielius skaitė ištrauką, o mes sukinėjomės pagal teksto nuorodas į pietus, rytus, kol pagaliau, kaip ir ištraukoje, atsisukome į vakarus – saulėlydį. Tarytum laikas sugrįžo atgal – vaizdas nuo Aušrakalnio mažai ką skyrėsi kaip prieš šimtą metų. Pasvarstę, kaip susidarė šis kalnelis (gal buvęs alkakalnis, o gal net maro kalnelis), nulipome žemyn ir gęstančios saulės spinduliai mus priglobė – lydėjo iki pat Kybartų.

 

 

 

 

 

 

 


Naujos pažintys skatina atrasti idėjų (2015-2016 m.m.)
 

   Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje akivaizdžiai pastebimas vertybių perkainojimas, jų (galima netgi taip pasakyti) nykimas. Mums, šiandienos pedagogams, vertybių ugdymas yra labai rūpima veiklos sritis, nes mokinys, ypač vadinamosios Z kartos, skaitmeninėje savo aplinkos erdvėje dažnai susiduria su vertybių deficitu arba iškreiptu požiūriu į tradicines nuostatas. Todėl gimnazijos metodinė taryba nutarė pasmalsauti, kaip sekasi ugdyti vertybes sostinėje – Vilniaus Užupio gimnazijoje.

   Neseniai atšventusi savo 70 – metį (įkurta 1944 m.) Užupio gimnazija yra įsikūrusi ant vienos iš Vilniaus kalvų – labai gražioje vietoje. Kadangi pats Užupio rajonas yra išskirtinis ( nuo seno pamėgtas menininkų, besivadovaujantis sava Konstitucija, nuolat saugojamas Angelo), todėl ir gimnazijos atmosfera mums pasirodė išskirtinė. Pastatas senas ir mokiniams jame ankštoka (650 mokinių), bet erdvės labai gerai išnaudotos, buvę ugdytiniai (beje, kaip ir mūsiškiai) labai myli savo buvusią mokyklą, mokytojus ir nuolat teikia moralinę bei materialinę paramą.

 

 

   Gimnazijos direktorė Virginija Navickienė ir mokytojų aktyvas labai atvirai ir nuoširdžiai papasakojo apie pačių susikurtą vertybių ugdymo ir skatinimo sistemą, pasidalino gerąja patirtimi, sėkmėmis ir nesėkmėmis. Atkreipėme dėmesį, kad didelis dėmesys skiriamas naujai atvykstantiems mokiniams (pirmokams), vedamos netradicinės pamokos, daug bendraujama su klasės tėvais, mokiniai skatinami rėmėjų prizais, vyksta daug renginių atskiruose klasių koncentruose. Ypač įdomūs mums pasirodė tradiciniai gimnazijos renginiai kartu su menininkais, epochų pristatymai.

 

 

   Kiekvienas metodinis susitikimas – ne tiktai idėjų bankas, bet ir savęs įsivertinimas: atrandamos panašių veiklų sąsajos, kyla pamąstymų, ką galėtume atlikti geriau nei dabar. Todėl labai esame dėkingi Užupio gimnazijos kolektyvui, kuris sutiko mus priimti ir atvirai pasikalbėti apie labai svarbią ne tik mokyklai bet ir šalies visuomenei problemą – vertybių puoselėjimą.

 


 

Literatūrinė aura rašytojų kraštiečių tėviškėse (2015-2016 m.m.)
 

   Šiemet gražus ruduo – vasaros tęsinys. Mokslo metai prasidėjo, o vis tiek norisi kuo daugiau pabūti gamtoje, ypač kai ji nuspalvinta pastelinėmis spalvomis. Tačiau mokslą visada galima suderinti su malonumais – taip teigia mūsų lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė, kuri rugsėjo 30 d. paragino mus literatūros pamokas praleisti Kiršuose – lietuvių rašytojų Salomėjos Nėries ir Kazio Bradūno tėviškėse.

   Atvykusius į Salomėjos Nėries tėviškę mus pasitiko gaivus rudeniškas oras ir neapsakomo grožio aplinka. Vaikščiodami takais, kuriais kadaise klaidžiojo ir pati poetė, supratome, kad S.Nėries eilėraščiuose ne veltui minimas gimtinės ilgesys ir grožis. Gyvenant tokioje aplinkoje iš tikrųjų nesinori niekur išeiti. Rodos, po senomis obelimis (poetės brolio Viktoro skiepytomis) galima sėdėti visą dieną, vaikščioti rasotomis pievomis niekad nepabostų, o tvenkinyje dar ir žuvį pasisektų sugauti. Tiesa, iš S. Nėries gyvenamojo namo likę tik pamatai. Labai gaila, tačiau tikimės, jog Lietuvos vyriausybė  vis dėlto ryšis atstatyti poetės gimtąjį namą tėviškėje ir ten įkurti memorialinį muziejų, kad tautiečiai ir atvykę iš svetur žmonės kuo daugiau sužinotų apie šią katastrofų laikotarpio dramatiško likimo poetę ir žiūrinėtų jos nuotraukas, kūrinių rankraščius jaukioje aplinkoje, prie besikūrenančio židinio, ypač žvarbiais lapkričio (S. Nėries gimtadienio

   Už kelių vieškelių kadaise buvo ir kito rašytojo – Kazio Bradūno tėviškė. Toje vietoje nelikę net pamatų, tačiau tai ne mažiau brangi vieta lietuvių literatūrą mylinčiam žmogui. Simboliškai atvėrę vartus, pamerkėme rudeninių astrų puokštę ir šiam žemininkų kūrybos atstovui-išeiviui.

   Išvykę iš Kiršų sustojome Alvito kapinėse aplankyti Salomėjos Nėries vienturčio sūnaus Sauliaus Bučo kapo. Mokytoja papasakojo apie poetės ir sūnelio priverstinės tremties į Rusijos gilumą akimirkas, grįžimą į Lietuvą. Važiuodami atgal dalinomės įspūdžiais ir supratome, jog poetai, rašytojai kurdami atranda save, išlieja savo sielvartą ir džiaugsmą, todėl motyvacija gilintis į žemiečių poetų eilėraščius tik dar labiau padidėjo. Tokios išvykos skatina susidomėjimą, sužinome vis ką nors naujo, negirdėto ir įdomaus. Manau, tai puiki mokymosi metodika, skatinanti jauną žmogų domėtis savo krašto kultūra, žymiais žmonėmis, tapti labiau motyvuotam.

   P. S. Grįžusi užrašiau savo bloknotėlyje šias eilutes, kurias skiriu Salomėjai Nėriai.

 

 

Kelias žinomas lyg Tėve Mūsų –

visada ten laukiamas esi.

Laukia pieva, obelys palinkę,

upeliūkštis lauko pakrašty.

 

Kad sugrįžtų praeitis laiminga,

kai basom Nėris lakstydavo viena!

Leiskit tyliai man žodelį tarti,

parymot  didingų tuopų gretose.

 

Aida Barkauskaitė, IVa klasės mokinė

 

 

 

 

 

 


Ekskursija į Tyrėjų nakties renginius (2015-2016 m.m.)
 

   Rugsėjo 25 d. mokiniai kartu su gamtos mokslų mokytojomis vyko į  Tyrėjų nakties renginius Vilniuje.

   Vilniaus universiteto Botanikos sode susipažino su ten augančių augalų įvairove, dalyvavo praktikos darbuose „Vaisinių augalų atpažinimas“  ( Dominykas Ryckis pelnė prizą už geriausią augalų pažinimą ) ir „DNR išskyrimas“.

   Vakare stebėjo „Mokslo šturmo“ pasirodymą prie Žvėryno tilto. Visus sužavėjo azotas, šokanti ugnis ir cheminės reakcijos.

 

 

 


NETRADICINĖS FIZIKOS PAMOKOS VILNIUJE (2015-2016 m.m.)
 

   Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija jau trejus  metus dalyvauja mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2015“. Šiais metais turėjome galimybę apsilankyti „Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centre“. Dalyvavome trijose paskaitose: „FTMC – lazerinių technologijų kūrėjai“, „Vienos ląstelės lusto platforma metabolitų jutimui ir integruotai analizei“, „Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio tyrimų centras“.

   Pirmos paskaitos metu visi gavome po suvenyrą – metalinę plokštelę su lazeriu išgraviruotu vardu. Vėliau stebėjome dviejų vaikinų paruoštą programą apie eksperimentus su skystu azotu: plaktuku suskaldėme bananą, žiūrėjom per kiek laiko užšals dešrelė ir kaip lemputė pakeičia spalvą iš žalios į geltoną.

   Antros paskaitos metu vaikščiojome po Nanoinžinerijos skyrių  (šiam skyriui vadovauja kybartietis, mūsų gimnazijos ugdytinis  Ramūnas Valiokas) , kuriame buvo netgi keli vandens valymo aparatai. Tokiame vandenyje nėra jokių druskų ar kitų mineralų, išvalomas ir anglies dioksidas. Išgėrus 1-2 litrus šio vandens žmogus numirtų, o mes turėjome galimybę šio vandens paragauti (taip pat parvežėme ir į gimnaziją).

   Galiausiai, išklausę visas tris paskaitas važiavome į Vilniaus senamiestį praleisti laisvo laiko. Galėjome apsilankyti Valdovų rūmuose, Vilniaus aikštėje ar Katedroje, ar tiesiog pasivaikščioti siauromis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis.

   Labai džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti šioje ekskursijoje ir sužinoti tiek daug apie lazerius bei nanotechnologijas. Tikimės, kad mūsų gimnazija ir toliau dalyvaus šiame mokslo festivalyje ir patirs daug teigiamų įspūdžių.

 

Būsimoji nanotechnologijų studentė.

 

Pasiruošę naujoms žinioms

 

Labaratorija

 

Lazerinių technologijų skyriuje

 

Nanotechnologijų labaratorija

 

Nanotechnologijų skyrius