į pradžią turinys susisiekite  
 lt  |  en 













Mokiniai » Stovyklos

Įspūdžiai iš stovyklos su „Jaunaisiais amerikiečiais“ (2012-2013 m.m.)

 

 

Įžangai tikriausiai reikėtų Jus supažindinti kas iš viso yra tie „Jaunieji amerikiečiai.“ The Young Americans – yra pelno nesiekianti jaunų žmonių organizacija, kurios tikslas pasitelkiant muziką, šokius, suteikti jauniems žmonėms pasitikėjimo savimi. Mes, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinės, šokančios pas Sonatą Galinienę, turėjome progą susipažinti su šiais nuostabiais žmonėmis ir patirti daugybę nepamirštamų akimirkų, apie kurias dar ir dabar dažnai kalbame repeticijų metu.

                 Dvi dienas mes buvome įsuktos į įvairiausias veiklas, nuo šokių iki muzikos, nuo muzikos ir vaidinimų...nuo vaidinimų iki tiesiog bendravimo su užsieniečiais. Labai džiaugėmės, kad „Jaunieji amerikiečiai“ ir mūsų grupelėje pastebėjo talentų ir parinko solinę partiją sudainuoti mūsų gimnazijos mokinei Samantai Adomaitytei, nors važiavome ten su šokiais, bet teko ir padainuoti, taip pailsėdavome nuo šokių, kas mums buvo tikrai į naudą.

 

  

 

                 Paskutiniąją, trečiąją dieną visi dalyviai pasipuošę melsvais marškinėliais rinkosi Šakių jaunimo centre, kur mūsų laukė paskutinė generalinė repeticija, o po jos – finalinis koncertas. Dabar sunku patikėti, kaip tokia masė žmonių (322 mokiniai) sugebėjo paruošti tokį nepakartojamą kocertą vos per tris dienas. Tačiau svarbiausia ne pats koncertas, o tai, jog projekto metu su amerikiečiais susiklostė nepaprastai šilti ir draugiški santykiai. Pajutome, ką reikškia atsisveikinimas, kuris tikrai nebuvo lengvas. Ašaros, paskutinės nuotraukos ir apsikabinimai. Niekas iš ten buvusių nenorėjo skirtis su amerikiečiais ir viskuo, ką drauge su jais patyrė. Tačiau jie mums pažadėjo grįžti kitas metais ir padaryti dar geresnį šou.

 

  

Stovykla su „Jaunaisiais amerikiečiais“ turbūt daugumai mūsų kolektyvo merginų buvo geriausias vasaros įvykis. Visos turėjome puikią vasaros pradžią, kurią neabejoju, jog kiekvienas norėtume pakartoti kitais metais, o tuomet ir vėl su visais pasidalinti neiždildomais įspūdžiais. Pabaigai didžiausią AČIŪ tariame kolektyvo vadovei Sonatai Galinienei, kuri mums suteikė galimybę tai patirti.                

 

 

Toma Mikelkevičiūtė IIc klasė