į pradžią turinys susisiekite  
 lt  |  en 












Naujienos » Straipsniai
Kultūrinė pažintinė išvyka į Vilnių

   Puiku, kai išvyka jau yra tradicinė (kasmetinė). Mokiniai jos laukia, tikisi naujų neįprastų potyrių. Tokios istorijos ir literatūros pažinimo pamokos-išvykos kasmet pritraukia daugiau nei pusšimtį gimnazistų, o šiemet dalį net ir progimnazijos aštuntokų, nes spektaklio „Neišmoktos pamokos“ pirmieji žodžiai skirti būtent jiems.

   Taigi pirmasis etapas – Valstybės pažinimo centras Prezidentūros pastate. Šio centro vizija – Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę už save ir už savo bendrapiliečius prisiimantys žmonės. Ekspozicijose siekiama atsakyti į klausimus, kaip veikia demokratiška valstybė ir jos institucijos, kaip piliečiai gali dalyvauti valstybės kūrime ir valdyme, kokiais būdais galima spręsti visai visuomenei ar vietos bendruomenei aktualias problemas. Šiemet Valstybės pažinimo centre šimtmečio proga pristatoma  unikali paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Centro vizitine kortele tapusios planšetės – tik dalis šiame projekte naudojamų inovatyvių technologijų. Didelės, ant sienų projektuojamos vizualizacijos, paveikūs garso takeliai sukuria skirtingų laikotarpių nuotaiką, žadina vaizduotę. Lankytojai patiria tarpukario lūkesčius, karo nuožmumą, sovietmečio nuobodulį, sąjūdžio pakilumą. Gimnazistai susidomėję sekė laiko juostą rutuliojančius kadrus. Pažinti valstybės valdymo laikotarpius kitaip – nepaprastai įdomu. Gaila, kad nuotraukose to nepamatysite – buvo tamsu kaip kino salėje, kiekvienas informaciją gavo asmeniškai – per ausines.

   O spektaklis? Manome, kad gimnazistų mintys po spektaklio bus įdomios ir kitiems:

   „Spektaklis, manau, skirtas ne tik aštuntokui (paaugliams), bet kiekvienam mokiniui ir mokytojui. Galbūt tada būtų mažiau gimnazijoje neišmoktų gyvenimo pamokų“;

   „Tai pasakojimas apie mokyklinį gyvenimą, jo trūkumus, dėl kurių mes ir patys esame kalti“;

   „Gyva roko grupė buvo jėga – labai perteikė problemos kulminaciją“;

   „Noriu važiuoti ir kitais metais, gal net į tą patį spektaklį. Nemaniau, kad teatras toks paveikus“;

   „Nepaprastai patiko merginos mintis apie tai, kad niekas negali atimti mano esmės ir mano paslapties. Juk paauglystėje paslapčių yra daug“. 

   „Iš tikrųjų lietuvių kalboje pamiršti yra linksniai Padėkininkas ir Atleidininkas, nes paprašyti atleidimo ir padėkoti reikia dažnai“.

 

Mokytojos Virginija Venckūnienė ir Nijolė Černauskienė