Kai prieš rudens atostogas gimnazijos aktų salėn sugužėjo beveik šešiasdešimt trečios klasės gimnazistų, iš karto atsirado donelaitiškos dvasios elementų: piešiniai, kuriuose religine ar socialine simbolika buvo perteiktas poemos ar pasakėčių tekstas, kritiškas požiūris į K. Donelaitį šiandien, netgi laikrodis, sukurtas metų laikų motyvais, bet daugiausia buvo rodoma mokinių sukurtų video siužetų, kuriuose dominavo darbas, būrų buitis, bendrystė. Kuklios vaišės, išdėliotos ant stalų – taip pat donelaitiškas akcentas, tačiau simbolizuojantis skalsą: obuolių pyragas, meduolinis biskvitas, žagarėliai (ausutės) ir rūkyti lašinukai (zopostui dar reikia pasilikti, kaip sakė pats poetas). Taigi patirties forma „Mokinys mokiniui” pasiekė savo tikslą – dalintis savo kūrybine patirtimi interpretuojant literatūros pradininko kūrybą, didžiuotis, kad esame jo vardo verti mokiniai. Dalinamės šios netradicinės veiklos akimirkomis.   Gimnazijos trečiokai