Birželio 29–liepos 5 dieną Panemunės pilyje vyko Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamos kūrybinės dirbtuvės rašančiam jaunimui „Vasaros akademija“. Šiais metais į jas susirinko 9–12 klasių moksleiviai iš Ukmergės, Kėdainių, Vilniaus, Kauno, Kybartų, Alytaus, Vilkaviškio, Zarasų ir Jurbarko. Šiose dirbtuvėse dalyvavo ir dvi gimnazijos mokinės – respublikinio filologų konkurso prizininkė Ugnė Stankevičiūtė ir ne mažiau gabi literatė Giedrė Šukaityte. Abi merginos noriai dalinasi savo įspūdžiais. Ugnė:  – Vasaros akademijos“ stovykla – ideali vieta saviraiškai. Galbūt mes ir patys susikūrėme komfortišką atmosferą: ir lektoriai, ir dalyviai buvo draugiški, kupini energijos kurti, išreikšti savo mintis. Kiekvieno žmogaus nuomonė išsiskyrė, atskleidė būtent jo asmeninę filosofiją. Saikinga kritika mus išmokė daugiau gudrybių, leido susiprasti klaidas. Kaip vienas iš lektorių pasakė: „Gera kritika turės du komplimentus ir vieną blogybę“. Labai patiko paskaitų įvairovė. Nuo spektaklio, muzikos įsiskverbimo, fotografijos įdomybių iki gyvenimo išminties, kalbų vertimo ir poezijos analizės. Taip pat būtų nuodėmė nepaminėti „Nepatogaus kino“ vakarų su lektore Eva. Buvo gaivus patyrimas naujienų, nematytų filmų gausos, o kur dar jų analizė… Vienas nepatogumas tas, kad kartais lektoriai „pavogdavo“ mūsų pertraukas. O kartais pertraukų iš viso nebūdavo. Tekdavo aukoti miegą, kad pabendrautume kartu, nes dieną nebūdavo kada. Ši jaunųjų kūrėjų stovykla liks mano atmintyje kaip geriausi prisiminimai. Ačiū už tokią nuostabią progą dalyvauti joje !!!   Giedrė: – Saldi nuoskauda – štai kaip dabar jaučiuosi, praėjus vos kelioms dienoms po stovyklos. Kiekvieną dieną vis atsiverčiu nuotraukas ir iš naujo išgyvenu saldžius prisiminimus, nuo kurių iki šiol svaigsta galva. Pilys turi atmintį, žmonės – užrašinės. Visą savaitę bandėme išsiaiškinti, kuri iš jų talpesnė. Bandysiu viską aprašyti trumpai – taip, kaip dabar mėgsta vartotojiška visuomenė: greitai, aiškiai – čia ir dabar. Viskas prasidėjo nuo poetės ir aktorės Birutės Mar. Jos paskaitoje kalbėjome apie Šatrijos Raganos gyvenimą, o vėliau turėjome progą išvysti spektaklį „Neparašytas laiškas“. Su šio sambūrio sumanytoja Birute Jonuškaite aptarėme Česlovo Milošo kūrybą, o netrukus Panemunės pilies direktorius Marius Darškevičius atskleidė šios įspūdingos vietos istoriją ir paslaptis. Tai buvo išties įsimintina. Poetė, redaktorė ir leidėja Greta Ambrazaitė surengė savotišką eilėraščių „Euroviziją“, kurioje galėjome išsakyti savo nuomonę apie įvairių autorių kūrybą. Altininkas ir fotografas Kęstutis Pleita pakvietė mus į visai kitokį pasaulį – tokį, kuriame muzika ir fotografija nuneša kažkur toliau. O „Nepatogaus kino“ mylėtoja Eva Sincaitė tą pasaulį atvėrė per kiną. Su Ričardu Šileika turėjome progą pažvelgti į pasaulį iš kitos perspektyvos ir suprasti, kad kiekvienas jį matome savaip. Rašytojas Saulius Vasiliauskas kartu su poete ir literatūros kritike Egle Ambrožaite papasakojo, kuo gyvena šiuolaikinė lietuvių literatūra  bei mokė atpažinti gerą literatūros kritiką ir recenzijas. Vėliau apsilankėme Vinco Grybo muziejuje, kur galėjome iš arti susipažinti su jo kūryba. Su poetu Artūru Valioniu kalbėjomės apie šiuolaikinį meną, kūrybą ir jų ypatumus. Rašytoja ir edukatorė Ilona Ežerinytė pakvietė mus kurti detektyvus ir patiems juos narplioti – tai buvo nepaprastai įdomi patirtis. Aktorius Eimantas Pakalka per vaidybą ir įvairius žaidimus mokė labiau pasitikėti savimi bei vieni kitais. Galiausiai poetas ir vertėjas Dominykas Norkūnas supažindino mus su poezijos vertimo subtilybėmis. Taip ir praskriejo mūsų stovykla – kupina juoko, bemiegių naktų, kūrybos, naujų pažinčių ir nepamirštamų emocijų. Iš čia išsivežiau drąsą kurti, dalintis savo kūryba su kitais ir tikėjimą, kad menas suartina žmones. Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie šios nepakartojamos savaitės, supratau, kad net pilies atmintis nublanksta prieš žmonių kūrybą, unikalumą ir istorijas, kuriomis jie įkvepia kitus.