Kovo 24 dieną gimnazijoje vyko metodinis renginys, skirtas mokinių-lyderių ugdymosi veikloms aptarti. „Pažinti ir atrasti“ – tokia buvo šio pokalbio tema, nes kiekvieno laimėjusio olimpiadose ir konkursuose mokinio tikslas yra dar ir papildyti savo turinį, t. y., nuolat domėtis ne tik mokslo, bet ir socialinio gyvenimo naujienomis. Tam reikia daug patirties, kad suvoktum, kaip keičiasi mūsų aplinka, kaip su ja keičiamės ir mes patys.

Taigi į jaukią gimnastikos salę susirinko mūsų gimnazijos šiemetiniai laimėtojai, taip pat skyrių mokiniai, pasiekę gerų rezultatų – iš viso 22 dalyviai su savo mokytojais, padėjusiais atrasti jaunuolių sėkmės formulę . Kaip teigė Leonidas Donskis, „Sėkmė niekada nėra galutinė“. Ir jis teisus, nes popietės metu kalbėjęs Rapolas Kukė tą įrodė šiemetinėje filosofijos olimpiadoje. Laimėjęs II vietą respublikoje Rapolas sėkmės siekia toliau: kruopščiai dirba, kad iškovotų teisę dalyvauti tarptautinėje olimpiadoje Varšuvoje. Staigmena abiturientui buvo gimnazijos 72 laidos ugdytinio Nerijaus Ramanausko video sveikinimas internetu. Nerijaus pasiekimas tąkart buvo įspūdingas: 1998 m. Rygoje vykusioje tarptautinėje filosofijos olimpiadoje jis vienintelis iš Lietuvos komandos užėmė II vietą. Turbūt Rapolui šis faktas bus gera motyvacija prieš didesnį startą.

Savo kūrybiniais potyriais dalinosi ir gimnazijos literatės. Justė ir Goda negailėjo pagyrų meniniam žodžiui ir apskritai lietuvių kalbai, kurią reikia vartoti nuo oracijos iki šiuolaikinės literatūros tekstų, lavinti viešąjį kalbėjimą. Giedrė, išbandžiusi kelis žanrus, sakė linkstanti prie esė, nes laisvas rašymas tinka jos pačios charakteriui. Ugnės viltys irgi didžiulės – gal respublikos komisija susidomės filologų darbu ir pakvies į Mokėtuose vyksiantį respublikinį konkursą. Deja, popietėje negalėjo dalyvauti ir regiono etninės kultūros olimpiados laimėtoja – Virbalio skyriaus trečios klasės mokinė Kamilė Nešukaitytė, kuri vyks į III etapą Šeduvoje ir atstovaus mūsų gimnaziją.

Didžiausias būrys laimėtojų šioje dalykinėje diskusijoje – tiksliųjų mokslų atstovai. Žmonės rimti, taupantys žodį. Tačiau kai kalba pasisuko apie dalykų pradmenis, ne vienas paatviravo, kad nuo mažens susidomėjo matematika, kad medicinos mokslų studijų svajonė subrandinta biologijos pamokose, o fizika ne tik vaikinų, bet ir merginų potraukis. Net keturiose rajono olimpiadose laimėjęs Dovis buvo kuklus, turbūt dėl to, kad pirmokas, juk dar treji metai pažinimo ir atradimo kelyje. Na, o Giedrei, Gustei ir Justui šie metai paskutiniai, bet tiksliųjų dalykų prizinės vietos papildydavo jų kasmetinę žinių kraitę.

Pasidžiaugėme ir „Rasos“ skyriaus mokiniais, kuriuos drąsiai reikėtų vadinti menininkais. Luko karpiniai yra ne kartą eksponuoti parodose, puošia ir mokyklos patalpas. Vaikinas gana atvirai pasakojo, kaip atsiranda idėjos, kiek trunka išpjaustyti karpinius – kartais net beveik mėnesį reikia stengtis. O Kamilė – romų kultūros puoselėtoja. Dalyvauja Erasmus programose, šoka su dar keliomis merginomis tradicinius romų šokius, o šokdama stengiasi emociškai atitrūkti nuo kasdienybės, pajusti judesio laisvę.

„Vienintelė baisi nelaimė ir vienintelė neatleidžiama nuodėmė pasaulyje – nuobodulys“ (Oskaras Vaildas). Kad gimnazijoje nebūtų nuobodu, pilka, stengiasi ne tik dailės bei technologijos mokiniai laimėtojai (beje, Meilė Januškonytė tuoj pat vyksta į respublikinę dailės olimpiadą, prizininke tapo ir Marharyta Tolkachova, o slaptą svajonę puoselėja ir medžio konstrukcijų gerbėjas Nojus), tačiau yra labai aktyvių ir idėjų nestokojančių merginų, kurios moka sutelkti būrin kitus, sudominti savo idėjomis. Ir, kaip teigė A. Enšteinas, jeigu idėja nėra absurdiška, ji nėra įgyvendinama. Taip atsitiko mokslo metų pradžioje, kai Urtė ir Jorė sumanė įkurti pokalbių klubą, parašė projektą ir netgi laimėjo jį – gimnazijos įrašų studijoje atsirado bevieliai mikrofonai. Kita svarbi veikla tenka mokinių tarybai, jos pirmininkė Paula irgi pasidalino savo idėja, bet dar kantrybės – galbūt netrukus apie ją išgirs visi. Ketvirtokei Airidai išvykus irgi bus liūdna: jos video siužetai džiugina, nuoširdumas stebina, o malonus žodis limpa prie širdies.

Popietė baigėsi, bet niekas nenorėjo skirstytis. Turbūt pirmą kartą taip jaukiai kalbėjomės, pajautėme vieni kitus ir papildėme savo dvasinį turinį – kitų patirtimi, savo svajonių lūkesčiais, noru pažinti bei atrasti.

Popietės vedėja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Černauskienė