Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje ekspozicija, laikinai eksponuojama Kybartuose

Lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714-1780) atminimo įamžinimo istorija Kybartuose susijusi su Jo įamžinimu Mažojoje Lietuvoje - Poeto gimtinėje Lazdynėliuose bei gyvenimo, kūrybos ir amžinojo poilsio vieta Tolminkiemyje, Karaliaučiaus krašte.

1913 metais Mažosios (Prūsų) Lietuvos lietuviai šviesuoliai, siekdami paminėti K. Donelaičio 200 metų gimimo sukaktį bei deramai įamžinti jo atminimą, Tilžėje susirinko ir sudarė komisiją, pradėjo rinkti lėšas paminklo statybai. Šią veiklą nutraukė karai, fašistinė ir bolševikinė ideologija.

Donelaičio ir visos Mažosios Lietuvos puoselėtojai, po II-ojo Pasaulinio karo, savo rankomis ir lėšomis iš griuvėsių bei krūmynų išvadavo 1950 metais nugriautos Tolminkiemio (dab. rus. Čistyje Prudy) bažnyčios griuvėsius. Vėliau į šią veiklą įsijungė Lietuvos TSR - skyrė etatinius specialistus bei lėšų buvusios bažnyčios ir klebonijos pastatų atstatymui, aplinkos sutvarkymui - būsimojo Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje įkūrimui 1979 metais.

Formaliai jo steigėju tapo Karaliaučiaus srities administracija, tačiau baldus, įrangą ir kitas priemones nuolat rinko ir teikė Lietuvos TSR, vėliau atkurtoji Lietuvos Respublika, Kristijono Donelaičio, Alko ir kitos draugijos.

Ruošiantis paminėti Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukaktį, buvo sudaryta Lietuvos valstybinė bei tarpvalstybinė (su Karaliaučiaus srities administracija) komisijos. Tuo metu ir dabar muziejus Tolminkiemyje yra Karaliaučiaus srities istorijos ir meno muziejaus (KSIMM) padalinys. Šis muziejus yra Karaliaučiaus srities Kultūros ministerijos (vyriausybinė) biudžetinė įstaiga.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) 2013 metais įsipareigojo papildomai surinkti ir muziejui Tolminkiemyje, pagal dvišalį susitarimą 2014 metais perduoti K. Donelaičio laikmečio baldų, lietuviškų tautinių drabužių, muzikos instrumentų, leidinių, virtuvės rakandų ir kitų gėrybių viešam eksponavimui Tolminkiemyje.

LNM planuotas vertybes surinko, tačiau dėl prasidėjusios Krymo okupacijos, abejų šalių santykių atšalimo ir susijusių veiksnių nei 2014 metais, nei vėliau tiesiogiai (muziejus muziejui) jų perduoti negalėjo. Kristijono Donelaičio draugijos pasiūlytas tarpininkavimas - turto perėmimas iš LNM ir jo perdavimas KSIMM-ui kaip nuo nevyriausybinės organizacijos - buvo nepriimtinas Rusijos Federacijos pusei.

Muziejinės vertybės turi būti prieinamos viešai, bent daliai – laisviau judantiems lankytojams. Kristijono Donelaičio draugijos vadovo siūlymu, susitikus su Lietuvos nacionalinio muziejaus bei Kybartų K. Donelaičio gimnazijos vadovais bei darbuotojais, buvo sutarta - sukauptas vertybes laikinam eksponavimui perduoti šiai, dar 1964 metais Kristijono Donelaičio vardą pasirinkusiai gimnazijai.

Laikinai - iki pasikeis situacija Karaliaučiaus srityje ar Rusijos Federacijoje, iki šias vertybes bus galima perduoti ilgalaikiam viešam eksponavimui Kristijono Donelaičio memorialiniam muziejui Tolminkiemyje.

Šią ekspoziciją 2014 metų rugpjūtį padėjo įrengti Lietuvos nacionalinis muziejus.