į pradžią turinys susisiekite  
 lt  |  en 






















Pradžia » Žosmė

Prie įėjimo į gimnaziją ant sienų pakabinti keturi didžiuliai stendai pasirinkti neatsitiktinai. Jie simbolizuoja garsiausios K. Donelaičio poemos „Metai“ dalis – metų laikus. Stenduose galima rasti trumpas ištraukas iš „Pavasario linksmybių“, „Vasaros darbų“, „Rudenio gėrybių“ bei „Žiemos rūpesčių“. Jas atrinko ir paruošti padėjo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai. 

Pati idėja tokiu būdu pagerbti K. Donelaitį jau prieš kurį laiką kilo gimnazijos direktoriui Sauliui Spangevičiui. Galbūt idėja ir toliau būtų likusi tik idėja, jei ne direktoriaus pokalbis su buvusiu gimnazijos tėvų komiteto pirmininku Valerijumi Gliaubicu. Būtent jis išgirdęs S. Spangevičiaus sumanymą patarė kreiptis į neseniai Virbalyje atsidariusią Audriaus Vekerioto įmonę „Vekeriotas metal production“. Nuvykęs į šią įmonę,  gimnazijos direktorius  išsakė visus savo pageidavimus. „Norėjau, kad stendai būtų išskirtiniai – panašūs į susuktus pergamento lapus. Buvusi pedagogė, įmonės įkūrėjo Audriaus žmona Inga padėjo išpildyti visus sumanymus. Ji padarė būsimų stendų vizualizaciją, juos sumaketavo“, – pasakojo S. Spangevičius.

 K. Donelaičiui skirti atminimo ženklai pagaminti iš specialaus rūdinto metalo. Visi stenduose matomi užrašai ir paveikslėliai išpjaustyti lazeriu. Stendų aukštis siekia 2 metrus, o plotis – 1,4 m. 

S. Spangevičius džiaugėsi, kad gaminant šiuos ženklus pavyko greitai ir lengvai rasti bendrą kalbą su Virbalyje įsikūrusios įmonės atstovais. Pastarieji išpildė visus ugdymo įstaigos vadovo pageidavimus. Nemažą finansinę paramą šiam tikslui skyrė ir tėvų komiteto pirmininkas Andrius Vaičaitis, o trūkstamos lėšos buvo panaudotos iš mokyklos biudžeto. 

Gimnazijos sienas papuošus stendais, įstaigos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė pasiūlė šalimais pasodinti keletą medelių. Taip tarsi būtų įprasmintas ir K. Donelaičio pomėgis – laiką leisti sode. „Tolminkiemyje K. Donelaitis turėjo sodą, tad pagalvojome, kad būtų simboliška, jei nedidelis sodas būtų įkurtas ir mūsų gimnazijoje. Supratome, kad geriausiai čia derėtų rojaus obelaitės. Per paskutinio skambučio šventę atsisveikindama su gimnazija mūsų 97-oji abiturientų laida pasodino penkis medelius. Jie augs maždaug iki 1,7 m aukščio, tad tikrai neužstelbs stendų“.

Smagu, kad gimnazijos ir  lauko teritorijoje dabar įamžintas  K. Donelaičio atminimas.