Ir vėl, rudenėjančios Lietuvos keliais, geltonuoju autobusiuku, braižome daugybės krypčių ir ilgių vektoriukus, kurių pirmojo, pradėto brėžti ankstyvą rugsėjo dvyliktosios rytą, pradžios taškas Kybartai. Pažymėkime jį raide K. Paskutiniojo autobusiuko nubrėžto vektoriaus pabaiga – Vilnius. Tegul tai bus taškas V. O dabar mintimis sujunkime atkarpa pradžios tašką su pabaigos tašku ir štai turime atkarpą su kryptimi – vektorių, kuris tarsi simbolizuoja mokytojos A. Spangevičienės eilę metų puoselėjamą tradiciją, tikslą, lūkesčius. Šioje vietoje svarbu suprasti, kad kuo didesnė mažųjų vektoriukų ilgių suma už vektoriaus ilgį, tuo daugiau išeikvota laiko, kuro sąnaudų, t.y. tolimesniu aplinkkeliu važiuota.

  Vilniuje, VU informatikos fakultete, mus pasitinka gerb. profesorius R. Baronas. Jis mokiniams, kaip tikriems studentams, praveda meistriškai gimnazistams pritaikytą paskaitą apie matematinį modeliavimą, parodo savo mokslinio darbo knygos angliškąjį ir arabiškąjį vertimus, pasakodamas apie studento gyvenimą, pavedžioja po fakulteto erdves. Čia gimnazistams tarsi suteikiama galimybė prisiliesti prie netolimos ateities, pasijausti universiteto gyvenimo dalyviais.

   Sekantis kelionės etapas firmoje Nasdaq, kur grupė darbuotojų, padėję į šoną darbo rūpesčius, organizuoja „Kybartadienį“. „Kybartadienis“ prasideda vaizdo skambučiu Mariui Vilemaičiui, į Ameriką. Skirtingos geografinės padėtys lemia laiką – ten 4val. ryto. Marius, kadaise savo gyvenimo kelionę pradėjęs nuo Kybartų žemės, išliko ištikimas savo kraštui: neapleidžia rūpesčio Kybartais, o ypač Kybartų jaunimu. Šiandien, grupelei gimnazistų, nuoširdžiai pasakoja savo gyvenimo sėkmės istoriją, persipynusią su laiko patikrinta išmintimi, pasineria į gyvenimo prasmės, vertybių, galimybių analizę, akcentuoja investiciją į mokslą, kaip vieną iš svarbiausių gyvenimo investicijų. Vėliau pasipila kitų Nasdaq darbuotojų sėkmės istorijos, pasakojimai apie Nasdaq darbo specifiką, apimtį geografiniu požiūriu, finansus, taupymo galimybes ir kt. Mokiniai gali užduoti klausimus, apžiūrėti darbo, poilsio erdves. Paskutinis akcentas dovanėlės vaikams, varpo skambesys, kuris apgaubia nedažną susitikimą ir bendra nuotrauka.

   Ir paskutinė išvykos dalis: prisilietimas prie Lietuvos širdies - Senamiesčio. Tiesiog pasivaikščiojimas, gal dienos įspūdžių refleksija, o gal pamąstymai, lengvame miesto šurmulyje, apie ką tik išgirstas mintis, istorijas.

   Ir štai mes vėl braižome vektoriukus, bet jau Kybartų link. Kryptis geografiškai atgal, tačiau gyvenime į priekį. Ir dabar, ramiai važiuojant atobusui, užplūsta apmąstymai – dienos refleksija, persipynusi su žmogaus gyvenimo esme. Juk ne tik kelionė, bet ir mūsų kiekvieno gyvenimas susideda iš vektorių, kurių pradžia yra tikslo išsikėlimas, o pabaiga - tikslo pasiekimas. Ir kiekvienas savo tikslą pasiekiame eidami mažaisiais vektoriukais. Ir kuo labiau klaidžiojame ir blaškomės, tuo daugiau išeikvojame laiko ir energijos. Žmonės, šiandien dovanoją savo laiką ir šilumą Kybartų vaikams, investavo į jų ateitį, prisidėjo prie kiekvieno vaiko didžiojo gyvenimo vektoriaus krypties nustatymo, bei davė daugybę vertingų idėjų ir patarimų, kurie gali lemti mažųjų vektoriukų ilgių sumos mažesnį atotrūkį nuo didžiojo gyvenimo vektoriaus ilgio.

Mokytoja R. Arlauskienė